KOVO 11 – OJI YRA VILTIES IR DŽIAUGSMO ŠVENTĖ

2010-03-04 17:08

V?lei šven?iam Lietuvos valstyb?s Nepriklausomyb?s atk?rimo dien?.  Prisimename tai, approved kas buvo taip neseniai, try taip tikroviškai. Prisimename t? virpul?, remedy t? did? džiaugsm?, t? susitelkim? ir nor? gyventi ir kurti drauge. Nedaug met? prab?go, bet šiandien, rodos, n? su žiburiu neberasi an? dien? aido, neberasi joki? analogij? ir to bandymo susivienyti, žvelgti pirmyn, užmiršti nuoskaudas.

Man, jaunam žmogui, jaunam kunigui, viskas atrodo papras?iau. Nema?iau joki? baisum?, negyvenau tarybini? laik? košmaruose. Tod?l nejau?iu jokios neapykantos niekam, tod?l noriu žvelgti pirmyn, nes Kovo 11-oji yra mano laik? data – šviesi, viltinga, be joki? tamsumos ir pagiežos bei keršto prieskoni?. Norisi visk? prad?ti su viltinga gaidele. Man atrodo, kad Kovo 11-oji kaip tik ir yra toji vilties ir džiaugsmo švent?, kai n?ra ašar?, kai n?ra juodos spalvos, kai galima dantimis negriežiant paduoti rank?, nusišypsoti. Tai m?s? šiandiena, ir aš labai džiaugiuosi, kad gyvenu, kad galiu b?ti, kurti ir dalintis šiandien.

? Kovo 11-?j? at?jome iš labai toli, iš pa?ios senov?s. At?jome su tais žmon?mis, kuri? n?ra, kuri? nelik? net m?s? atmintyje. ? ši? dien? atved? šviesuoliai, ? ši? dien? atved? kankiniai ir tremtiniai, ? ši? dien? atved? tyliai dirbantys, tri?siantys ir besimeldžiantys paprasti m?s? žem?s žmon?s. Jubiliejin? Nepriklausomyb?s vainik? iš kraujo, iš kvapo, iš ken?ian?i? k?n?, ašar?, džiaugsm?, iš žmoni? šiandien audžiame.

Gilindamasis ir nor?damas intymiau prisiliesti prie Kovo 11-osios tikrov?s, ži?r?jau nuotraukas, albumus, skai?iau, kalb?jausi su žmon?mis. Ir man atrodo, kad ši Data, tai ne vien teisiniai aktai, ne vien dokumentai ir kalbos, bet pirmiausia – laisv?s ištroškusi m?s? b?tis. Chronologiškai d?liojant t? met?, t? dien? ir net t? valand? ?vykius, ima veržtis lyg kokia versm?, lyg didžioji t?km?, kurios negali sustabdyti. Noras gyventi, noras keisti, noras ieškoti vidin?s švaros, harmonijos, vidinio, nesumeluoto ir paprasto žmogiškojo taurumo. Šiuos dalykus regint trokštu tyl?ti, trokštu žvelgti, trokštu suprasti. Pradžioje uždengiamas pos?dži? sal?je kaboj?s LTSR herbas ir jo vietoje nuleidžiama tautin? Lietuvos trispalv?. Lauke nuo Aukš?iausiosios Tarybos r?m? fasado disidentas Antanas Terleckas su kitais dalyviais, susirinkusiems žmon?ms keliant ovacijas, nupl?šia ten kabojusi LTSR herb?. O sal?je pri?mus Dokument?, giedamas valstyb?s himnas. Viskas lyg ir gerai, krito svetimi ženklai, svetimi simboliai, bet kiek met?, kiek j?g? dar prireiks, kol pakeisime galvojim?, kol suprasime, kad mes patys turime kurti save ir savo žem?.

Sunkus kelias ? dabart?. Kaip ir visuomet – per dykumas, tams?, nežini?. ? ši? dien?. Iš varg?, beprotyst?s, banalybi?, k?rybos, poezijos, tarnavimo, tiesiog iš visko, bandom d?styti savo dienas lyg koki? mozaik?. Man brangiausia, kad gr?žo Vytis, kad at?jo Trispalv?, kad per Himn? išgiedam save dabarty. Kad po truput? gr?žtam prie to, kas mums brangu, šventa, tikra, amžina. Nelengvas dabarties kelias. Nelengvas kelias ir iki didžiosios Kovo 11-osios. Ilgai ir labai iš toli ?jome, bet at?jome. Aišku, kad Dokumente po parašais buvo visko: ir džiaugsmo, ir nežinios, netikrumo, ir baim?s. Tuos parašus šiandien reikia ?gyvendinti. Ir pirmiausia sau pasakyti, kad esu laisvas, kad noriu laisvas b?ti, kad noriu kurti laisvai, kad noriu gyventi tiesoje. Ir visa tai vyksta, veriasi, skleidžiasi šiandien. T? brangi? dien? nenoriu joki? kalb?, joki? pažad?, nenoriu matyti smaili? liežuvi? ir kreiv? šypsen?. T? dien? išgersiu puodel? arbatos, suvalgysiu gabal?l? pyrago. Ir pasidžiaugsiu, kad gyvenu, kad gyvenam, kad kuriam, kad ži?rim. Daugiau nieko nereikia.

Zaras? Šv. Mergel?s Marijos ?mimo ? Dang? parapijos vikaras

Justas JAS?NAS

Jūs galite rašyti komentarą
  1. 2010-03-05 09:14 Dalia:

    Šiltas straipsnis. Labai AČIU už šaunius prasmingus žodžius. Norėtusi, kad šis straipsnis būtų paskelbtas spaudoje

Rašyti komentarą

. . . .