Tikroji Užgavėnių diena nustatoma atskaičiuojant 40 dienų iki šv. Velykų. Bažnyčios tradicijose šis tarpsnis – tai gavėnia, primenanti pasaulio Išganytojo apmąstymus vienumoje prieš pradedant Kryžiaus kančių kelią.

2013-02-16 11:47

Liaudiškose krikš?ionišk? taut? tradicijose paskutin?s dienos prieš Pelenij?, approved gav?nios pradži?, viagra buy šven?iamos labai smagiai, nurse pokštaujant ir puotaujant. Lietuviškos Užgav?n?s yra išskirtin?s Europoje savo archajiškumu. J? papro?iai – ?vairi? laikme?i? tik?jim? bei apeig?, istorini?  kult?ros realij?  atspindžiai, siekiantys net akmens amži?. Žinia, kiekviename etnografiniame regione vis savitai jos b?davo šven?iamos. Per Lietuvos negand? metus Užgav?ni? tradicija išliko nenutr?kusi tik žemai?iuose, tad dabarties renginiuose, vykstan?iuose Rumšiški? muziejuje ar net sostin?je, dažniausiai matome žemaitiškus veik?jus. O lietuvi? etnin? kult?ra ?stabi savo ?vairove…

Nuo pra?jusio savaitgalio šventiniai renginiai vyksta daugelyje Lietuvos viet?. Tod?l sumaniau pasižvalgyti, kaipgi pavasar? sutinka aukštai?iai, ar prisimena vietinius papro?ius, ar geba juos atgaivinti. Be to, sakoma, kad per Užgav?nes reikia važin?tis, ir kuo toliau. Tada viskas t? met? gerai seksis – linai ilgesn? pluošt?  augins, javai gerai stiebsis. Pagalvojau, gal ir mano rašto darbeliai bus s?kmingesni…

Tad – ? kelion?, išsirinkus tolimiausi? nuo Vilniaus Aukštaitijos rajon? – Zarasus, senovin? s?li? žem?. Žinojau, kad prie Zaras? esan?iame Šlyninkos mal?ne sutiksiu mielus ir vaišingus šeimininkus Regin? Veselien?  ir  Stanislov? Sutkausk?. Be to, kurgi  kitur gausi „razav?“ blyn?, jei ne pas mal?ninink??

Kelias netrumpas, tad važiuodamas prisiminiau, k? žin?s apie kit? šali? Užgav?ni? vaišes. Bene visur dominuoja blynai, nes valgis nesunkiai paruošiamas ir sve?iams greit patiekiamas. Štai Anglijos Olnio miestelyje Užgav?n?s vadinamos Išpažin?i? antradieniu. T?dien suskamb?j? bažny?ios varpai kvie?ia atlikti privalom? s?žin?s apyskait?. 1445 metais viena moterišk?, išgirdusi varpus, išb?go ? bažny?i? nenusirišusi prijuost?s ir rankoje laikydama keptuv? su blynais.

Nuo tada šiame miestelyje, o ir gretimuose, vyksta Blyn? dienos lenktyn?s. Visos dalyv?s turi ryš?ti prijuost? ir skarel?, o b?gdamos su keptuve nuo turgaus aikšt?s iki bažny?ios, blynus joje apversti tris kartus. Laimi šeiminink?, pirmoji pavaišinusi karštais blynais varpinink?, o prizas – karštas jo bu?inys.

Rusijoje Užgav?n?s taip pat labai smagi švent?, ji vadinama Maslenica – Sviestine. Užtrunkanti net vis? savait?:  pirmadienis vadinamas susitikim? diena, antradienis – žaisming?ja, tre?iadienis – saldži?ja, ketvirtadienis – pla?i?ja, penktadienis – uošv?s m?giam?ja, šeštadienis – svain?s išrinkt?ja, sekmadienis – nubu?iuot?ja. O kaip ten valgomi blynai, – apie tai citata iš vaizdingo rus? rašytojo Antono ?echovo apsakymo: „Blynai buvo apskrud?, por?ti, putl?s, tarsi pirklio dukters pe?iai… Podtykinas nusišypsojo ir susižav?j?s apipyl? juos karštu sviestu. Po to, tarsi kaitindamas savo apetit? ir m?gaudamasis pagunda, l?tai aptep? juos ikrais. Vietas, ant kuri? nepateko ikr?, jis užpyl? grietine… Dabar teliko m?gautis valgymu, ar ne tiesa? Betgi ne!.. Podtykinas žvilgtel?jo ? savo k?rin?… Šiek tiek pam?st?s, užkrov? ant blyn? pat? riebiausi? lašišos gabal?, kilk? ir sardin?. Ir tik po to, kone alpdamas ir dusdamas, susuko abu blynus ? t?tel?, jausmingai išlenk? taurel? degtin?s, atsikrenkšt? ir prasižiojo“… A. ?echovo tekstas man primin? sovietmet?; tai blyn? su ikrais gal?davai paskanauti tik Maskvos Didžiajame teatre, pertraukos metu. Kai kas d?l j? ir spektaklio veiksm? praleisdavo…

Beje,  blynus su žuvimi, silke, ikrais valgo ir serbai, mat pasninko valgis. Itin ?domi? šeimos tradicij? laikomasi Slovakijoje. Užgav?ni? savait?s tre?iadien? ten uošv?s kvie?ia ? savo namus pasisve?iuoti neseniai ištek?jusias dukteris su žentais.  Tos pa?ios savait?s penktadien? jau žentas kvie?ia uošvius pas save blyn?.  Pakviestoji uošv? tur?davo dar išvakar?se atgabenti ? jaunosios poros namus vis? „blynin? rekvizit?“: keptuvi?, duben?li?, semtuv?li?, o uošvis atnešdavo milt? ir sviesto. Pagal paprot? žentas su savo žmonele prašo uošvi? pamokyti juos ne tik blynus kepti, bet ir proto bei išminties.

Baltarusi? šeiminink?s tešl? blynams ruošia  vakare, dangaus skliaute pasirodžius m?nuliui. Maišant taip kalbama: „M?nuli m?nul?li, auksiniai tavo rageliai, žvilgtelk pro langel?, pap?sk ? tešlel?“. Tikima, kad nuo ištart? apeigini? žodži? blynus pavyksta iškepti ypatingus: auksaspalvius, n?rini? rašto, begalinio plonumo… Kaip ?ia neprisiminti, kad lietuviai blynus taip pat su m?nuliu saisto. M?sl?se klausiama: „Vidur dvaro blynas karo“, arba „Ant kamino blynas“. Atsakymas, žinoma, m?nulis.

Ak, kam tos svetim? šali? mandryb?s, kai Šlyninkos mal?ne kepami „razav?“ milt? blynai! O pats mal?nas – tai jau tris šimtme?ius menantis unikalus technikos paveldo statinys su išlikusia autentiška ?ranga. Jame galima apži?r?ti akmenines girnas, kruopin?, senovin? maiš? k?limo rat?, ret? re?iausius šveicariškus valcus net su porcelianiniais volais… Dabar girnas varo elektra, ta?iau ketinama atkurti ir vandens turbinas, kurias triukšmingai sukt? Nikajos upelis.

Šalia senojo mal?no – pastatas, pavadintas amat? namais. Jame didžiul? duonkep?, tad ?ia galima pamatyti vis? duonos keli? – nuo gr?do iki gardžiai kvepian?io kepalo. Ir pa?iam sau išsikepti pagranduk?. O kadangi senuose mal?nuose b?tinai vaidenasi ir velniai „veselias“ kelia, tai Šlyninka – labai tinkama vieta Ažugavoms (?ia tarmiškai). Ir upelis su sta?iais skardžiais – labai tinkama vieta Gav?nu arba Gavanu atsikratyti, nes jis – aukštai?iams atsibodusi piktoji žiemos dvasia. Prieš išvejamas iš kaimo, jis paliko tokius priesakus: „Kas blyn? bus neragav?, tai tas pats kaip duši? velniui atidav?“, „Jei arielk? gersta, tai blusas un pe?iaus šersta“, „Prisivalg?, prisiput? gulkit?s unks?iau truput?“. Gavan?, ?sodint? kubilan,  smagia muzika ir dainomis iš mal?no  išlyd?jo zarasiškiai etnokult?ros puosel?tojai, kuriuos suburia draug?n Rima Vitait?, geroji šio s?li? krašto dvasia. Teateinie grei?iau pavasaris!

Pasakojimas skamb?jo per LRT radij?.

Šaltinis:  http://www.lrt.lt/

Jūs galite rašyti komentarą

Rašyti komentarą

. . . .