Iššūkis vandens galiai

2010-06-14 13:37

Kaip buvo žad?ta, see fizikos mokytojas Rimantas Damaška, mus, 2gA klas?s mokinius, pakviet? ? turistin? žyg? su baidar?mis. Tur?dami savo asmenin? susisiekimo partner? Tom? Namajušk?, lengviau susisiek?me su baidari? nuoma ir esame labai d?kingi Vytautui Seibu?iui bei ponui Daliui už nuolaid? kriz?s laikais ir malon? pri?mim?. Gausiam mokini? b?riui priži?r?ti neužteko vieno suaugusiojo, tad entuziastingai ? kelion? po apylinkes pasisi?l? palyd?ti mokin?s Aust?jos t?tis Rimtautas Raugas.

Susirink? ankstyv? šeštadienio ryt? mokyklos kieme, pilni gyvyb?s ir j?g? sus?dome ? t?veli? mašinas, kurie sutiko mus nuvežti ? Salako „Paukš?i? sal?“. Nuvyk? ? sutart? viet?, išvydome nereg?to dydžio ežer?, kuris aiškiai mums diktavo, jog kelion? bus ?simintina. Vos tik ?s?d? ? kajakus, mes supratome, jog ?ia m?s? linksmyb?s ir baigiasi…

Dirbdami kaip galerose vergai, kovojome su iš šono pu?ian?iu v?ju, kuris  k?l? purslus ir neš? mus priešinga kryptimi. Orientavom?s kelyje tik pagal vietini? gyventoj? nuorodas, kurias taktiškai išgaudavo sumanusis Mindaugas Šiukš?ius. Po daugelio valand? kovos su stichija, mergait?s prad?jo inkšti, rankos pasideng? kruvinomis nuospaudomis…Linksma. Priplauk?m upel?, ištekan?i? iš Luodžio ežero, jokios nuorodos, kad tai Šventoji (gal?jo bent faneros gabal? pakabinti). Surizikav? ?plauk?m. Praplaukus dešimt metr?, mums keli? pastojo sunkiai pereinamas lieptas, kuris t?s?si traktoriaus rat? išvagotu durpynu, bet kabanti lentel? sak?: „Dvira?i? takas“. Teko keliauti per yran?ius, išbrinkusius, apipuvusius bebr?, žuv? lavonus. Nieko gero nežad?jo. Genami stipraus lietaus po keli? valand? pasiek?me poilsiaviet?, kurioje susik?r? lauž? „kep?me“ kojines, batus ir šlapius drabužius.

Keliavome toliau palei sodo nameliais papuoštus Šventosios krantus, kol v?l neužklupo audra. Supratome, kod?l užsienyje benamiai gyvena po tiltais, pasinaudoj? j? patirtimi, audr? praleidome po betonine apipelijusia plokšte ir tapome tikri broliai ir seserys iš po tilto. Nušvito saul? ir pasid?jo prasid?jo nauji išš?kiai – up?s slenks?iai!

S?kmingiausiai virto „Trimaranas“, kurio ?gula Domant?, Rokas ir Aivaras. Laivai „Riklyt?“, „Krokodilas“, „Nemo“ ir  „Šeimyninis“ irgi s?kmingai išvirto. Sušlapome tik iki kaklo, o manta – iki paskutin?s si?l?s. Vaizdingiausi? nusileidim? pademonstravo Domant?, kuriai atsik?lus mes visi lengviau atsidusome. Dar ?veik? kelet? gamtos išdaig?, b?dami gilioje frustracijos b?senoje nu?jome prie m?s? nakvyn?s vietos Skald? pusiasalyje, ant Antaliept?s mari? kranto. Ils?tis pad?jo uodai, šlapi drabužiai, vienintelis malonus ?sp?dis –  mokytojo paruošti šašlykai.

…Labas rytas. Šešios valandos. Ruošiam?s plaukti toliau. Mariose matomumas dešimt metr?, r?kas. Vadovaudamiesi senov?s keliautoj? patirtimi liepdavome mergait?ms žviegti, nes seniau j?rininkai žvygindavo kiaules, kad nepasimest? grup? laiv? r?ke. Antaliept?s marios dar ilgesn?s nei Luodis…Linksma. Piet?s prie Antaliept?s hidroelektrin?s, kaip argonautai perneš? savo laivus per sausum? ir ?met? ? srauni? Švent?j?, tarsi nuo kalnelio nuplauk?me iki Duset?. Sumuš? kelet? ištverm?s, grei?io, kelion?s laiko rekord?, išlipome Dusetose prie „Bangos“.

P.S. Patarimas- nepradid?kite su mokytoju Rimantu Damaška.

Domant? Barzdait? 2gA kl.

Nuotraukos Akvil?s Paradnikait?s

Jūs galite rašyti komentarą

Rašyti komentarą

. . . .