Zarasų bendruomenės

 Šlyninkos malūnas per palyginti trumpą laiką sugebėjo sukurti ypatingą erdvę, kur noriai renkasi ne tik vietos bendruomenė, bet ir mielai suplūsta zarasiškiai. Žinoma, kurie turi kuo atvažiuoti arba gali ateiti pėsčiomis- tai toks ir tėra trūkumas. Tuo tarpu pačioms šventėms- tiek naujoms , kaip „Cibulynė“ (Stasinės), tiek senosioms tradicinėms – regis, netrūksta nieko: ir šeimininkai svetingi, ir gamta nuostabi , o renginiuose visada yra kuo užsiimti tiek vaikui, tiek suaugusiam.

Šurmulinga, linksma, įvairi senojo malūno kieme sūkuriavo ir šiųmetė Užgavėnių šventė. Paprotinei daliai, kaip ir pridera ,dirigavo etnografė Rima Vitaitė ir jos vadovaujami Zarasų kultūros centro folkloro ansambliai „ Seluona „ ir „ Oželis“. Klegėjo tradiciniai Užgavėnių personažai: „ liekarstvas“ siūlė Daktarka , vagiliavo Čigonės, dalgiu mosikavo Giltinė , tuokėsi Čigonas su savo išrinktąją…Liejosi šmaikštūs pajuokavimai, būrimai, skambėjo nuotaikinga muzika, smagiai sukosi liaudiški šokiai bei rateliai , virė Kanapinio ir Lašininio kova…Tačiau Ragana ir Velniu persirengusiems malūno šeimininkams Reginai Veselienei ir Stasiui Sutkauskiui jau iš anksto buvo aišku – įnoringai ir margai liaudžiai šito neužteks , todėl, gerai palaužę galvas, pasiūlė ir daugiau pramogų. Vaikus ir paauglius labiausiai patraukė bobslėjaus trasa, kuria netrukus ėmė skrieti ne tik vaikai ant savųjų ‚pašikniukų“ (kalbininkė leido ir taip vadinti), bet ir suagusieji, net moteriškės, sijonus pasikėlusios, ir nieko nebuvo linksmiau , kaip artimo kritimas kūlversčiais. Mažyliai galėjo pajodinėti ant ponio, kurį vedžiojo Jono Kuzmos anūkė Rūta, pasisupti sūpuoklėse. Gi vyrai ir paaugliai buvo pakviesti kopti bešakiu kamienu į aukšteliausią medį, kur ne per seniausiai užsiropštęs šeimininkų sūnus Martynas pririšo puokštę balionų, kartu išbandydamas ir pasiektų šakų tvirtumą. Jei norėjai užsidirbti prizą ,turėjai pakartoti Martyno kelią ir nukabinti vieną iš balionėlių. Norinčiųjų buvo nemažai, tik sekėsi ne visiems, bet galop visi balionai numėlinavo žemėn.

Skanėliausio šiupinio virimas, kvapni čiobrelių arbata su medumi, blynų kepimas bent keliose vietose ir nemokamas šventės dalyvių vaišinimas Šlyninkos malūne –jau įprastas dalykas. Neįprastas- blynų valgymo varžybos. Šeimininkai net pasigailėjo, kad svečius per anksti vaišinti pradėję, mat sočios šiupinienės su kiaulių uodegaitėmis prisiraitę, ir „ smetoniškų „ (razavų ) , ir lietinų blynų su bent šešių rūšių uogienėmis prisitutinę žmoneliai nedrąsiai, sau į išpūstus pilvus pabadydami, žvilgčiojo į pilnas garuojančių blynų lėkštes- dar norėtųsi, bet ar betilps? Greičiausiai „ sutilpo“ į fotografo Algimanto Navicko skrandį, matyt, žmogus, befotografuodamas visokias įdomybes, anksčiau nebuvo spejęs nė užkąsti.

Netrūko tądien ir kitokių įdomybių: smagiai , kojom virš galvos pasišvaistydami kovėsi Senis su vaikinuku (kaip Senio kaukę pakėlus paaiškėjo – Zarasų miesto seniūnas Nikolajus Gusevas su sūnumi Kostu); aukcione buvo pardavinėjamos silkės ir česnakai; malūne atidarytame „ Kromelyje“ buvo galima nusipirkti malūno produkcijos, Didžiadvario kaimo bendruomenės „ Bubilas“ siūlomų vaistažolių, medaus, rankdarbių, tap pat medžio drožėjo Valerijaus Apet suvenyrų; artėjančios Kovo 8-osios proga malūno šeimininkas Stasys-Velnias teikė „ gėleles“ moterškiems Užgavėnių personažams…

Marga, smagu, įvairu… Niekas nesiskubino namo, tad švantei pasibaigus etnografė R.Vitaitė net subarti turėjusi – ar neisit gi jūs namo, kiek dar vėpsosit prasižioję… Šventei įsisiūbavus užklausiau malūno šeimininkę Reginą Veselienę- kaip jos akimis šventė atrodanti: – Šiųmetės Užgavėnės, palyginti su pernykštėmis, , kur kas triukšmingesnės- visi gi Zarasai sugužėjo. Smagu- regis, visi rado kuo užsiimti, niekas nestovėjo paniuręs, tad ko dar šventės organizatoriai begali norėti. Ačiū Zarasų rajono savivaldybei nors ir už nedidelę, bet labai rekalingą paramą – galėjome ir šventės svečius pavaišinti, ir šiokių tokių prizų nupirkti . Labai dekojame VĮ Utenos regiono keliai Zarasų kelių tarnybai už išvalytas mašinų stovėjimo aikšteles, tap pat Šlyninkos malūno bendruomenės nariams- reikėjo daug rankų ir blynams kepti, ir šiupiniui dalyti, ir kitiems darbams darbeliams, kurių šventę rengiant niekada netrūksta , nuveikti. Dabar iš anksto visus kviečiame į Stasines-„ Cibulynės“ šventę – ateikite vivi ,ir vėl smagiai pasibūkime.

Danutė Pulokaitė

„Zarasų krašto“ informacija