Zarasų bendruomenės

Užvertėme dar vienerių metų paskutinius puslapius. 2009 – ieji baigėsi, smagiai pasidarbavo gamta, atrodytų, viską užpustė, bet tik ne mintis…

Ilgi vakarai, mėnulio pjautuvas, pakibęs virš galvos, mirgantis žvaigždynas ir tikra sumaištis galvoje, ar ir žemėje taip gražu kaip dangaus platybėse?

Prieš akis iškyla Salakas tvirtai bestovįs ant akmeninės bažnyčios pamatų, drąsiu žvilgsniu žvelgiantis į ateitį ir šventas kryžius.

Juk viskas čia, ką Salako bendruomenė turi geriausio ir gražiausio.

Gyveno salakiečiai ramiai, sakyčiau, išdidžiai, daug neaimanuodami. Pavasaris, vasara ir ruduo buvo skirti lauko darbams, savo ir miestelio aplinkos gražinimui. Daugelis sodybų buvo vertos fotografo žvilgsnio. Jautėsi netgi sveika konkurencija. Žiema pateikė staigmenų – ne tik sniego ir šaltuko, bet ir piniginės „suplonėjimo“, pensijų „sutrumpėjimo“ ir t. t.

Magiškas žodis “krizė“. Sklido iš radijo ir televizijos imtuvų, tačiau žmonių sielos liko nepaliestos, jos plasnojo virš kasdienybės.

Salakiečių buvo pilna visur. Ir televizijoje jie jau nebe svečiai, ir rajono renginiuose savi, ir pas kaimynus dažnai kviečiami, ir namuose laukiami.

Čia viskas gražu, o kaip su bedarbyste? Bedarbystė palietė daugelį. Pagyvenusi mūsų bendruomenė bijo rizikos, bijo sumanymų, o labiausiai skolų. Bet yra jaunų žmonių surizikavusių ir sukūrusių pora dešimčių darbo vietų. Tai A. Činikas, R. Juodka. Yra ir šaukštas deguto, kaip gi be jo. Mažas atlygis, tai ką čia bedirbsi? Suprask, žmogau, kaip nori. Didžioji dauguma verčiasi kaip išmanydami. Kai kas darbą beturįs, kai kas ūkį belaikąs, daugeliui pensija, o kai kam ir darbo birža atspirtis.

Atsigaunam nuo tos visos sumaišties kultūros namuose. Gerai, kad mes juos turim!

Čia kiekvienas randa, kas miela jo sielai. Čia ir dainuojama, ir šokama, ir grojama, ir biblioteka čia pat, ir kompiuteriai. Ilgi vakarai ir užimti maloniu užsiėmimu.

Jaunesni susibūrė į liaudiškos muzikos gerbėjų kolektyvą „Luodė“. Rajono ir respublikos liaudiškos muzikos mėgėjai juos gerai žino. Tai jie buvo atrinkti į 40-ąjį jubiliejinį „Grok, Jurgeli“ koncertą. Koncertavo „Siemens“ arenoje Vilniuje, Daugpilio derliaus šventėje, tarptautiniame festivalyje „Ežerų sietuva“, Kamajų, Užpalių miestelių šventėse, „Sėlos muzikantuose“, Zarasuose ir t. t.

Vyresnieji pasirinko tradicinę kaimo kapelą „Salako muzikantai“. Čia groja ir visų gerbiamas armonikierius tradicinės muzikos pateikėjas Stanislovas Pumputis. Šitie muzikantai ir sugavo „Aukso paukštę“, kurios įteikimas vyko Vilniaus Rotušėje kovo 7 d. Dalyvavo „Rėktingiausio muzikanto“ rinkimuose Telšiuose, tūkstantmečio dainų šventėje, savo ir kaimynų šventėse. Abiejų kapelų vadovas nenuilstantis Osvaldas Macijauskas. Žemai lenkiamės jam.

Jaunimas buriasi apie jauną vadovą Tautvydą Macijauską. Jaunimo vokalinė instrumentinė grupė, dar lyg be vardo, tačiau mes ją ir matėm, ir girdėjom. Jie dalyvavo tarptautiniame projekte ir tai, ką paruošė jie jau pademonstravo per „Vaikų gynimo dieną“, per Žolines Zarasuose, per Advento vakaronę. Moko Tautvydas ir gitaristus, kurių susirinko net 29. Nepasiduodamos gitaristams 5-6 klasių mergaitės susibūrė į jaunų mergyčių kapelytę.

Labai aktyvios Salako mergaitės. Jos su vadove Danguole Kisieliene subūrė modernaus šokio grupę „Retro“, kuri turi įspūdingą tradicinį renginį „Vasaros ritmu“. Šiais metais mūsų akį džiugino ne tik rajono šokėjai, bet ir panevėžiečiai. Jų buvo kelios grupės. Dėkingi esame šokėjoms ir rajono savivaldybei, kuri šiam projektui skyrė finansavimą.

Danguolė Kisielienė vadovauja ir mažiems folklorinio meno mėgėjams – tai ansamblis „Saulala“. Jau ne pirmus metus dainuoja, šoka, žaidžia „Oželio pastogėj“ bei „Zalvynėj“. Neapseiname be jų kiekvienoj miestelio šventėj.

Su šia vadove sėkmingai rengia šventes, švenčių intarpus, bei visada Naujametinę vakaronę ir merginų humoro grupė. Šios grupės šmaikštumo šeimininkė Ramunė Padvaiskaitė.

O dabar ką gi veikiam mes – peržengę antrąją amžiaus pusę? Ogi pasakysiu. Ir dainuojam, ir šokam, ir vakarojam etnografiniame ansamblyje, kuriam vadovauja Audronė Macijauskienė, šalia Osvaldas Macijauskas ir ilgametė vadovė, folklorinių dainų žinovė Janina Bukelskienė.

Net keturi mūsų kultūros namų kolektyvai dalyvavo Tūkstantmečio dainų šventėje. Tūkstantmetis daug kam įpareigojo ir salakiečius. Įamžino tūkstantmetį, pastatė paminklinį akmenį, sutvarkė aikštelę prie jo ir sugiedojo Tūkstantmečio himną.

Pagražėjo Salakas, centre Gražutės regioninio parko direkcija, renovacijos sulaukusi, subaltavo lyg gulbė, mokykla (deja, su paliktu aptrupėjusiu bokšteliu ant stogo). Apsišiltino patalpas ir kultūros namai – sudėti plastikiniai langai, rėmėjų dėka atnaujinta diskotekų salė. Prie seniūnijos sutvarkyti pėsčiųjų takai. Vasarą miestelis pasipuošia gėlių jūra.

Turim tris nepaprastai gražias ir prasmingas šventes, kurių metu pagerbiami miestelio jubiliatai sulaukę 60 ir daugiau metų.

Pirmoji – Šv. Petro ir Povilo atlaidai – miestelio diena.

Antroji – „Giesmė Salakui“. Renkasi poetai savo kūryba, garsinantys Salaką, išeiviai iš Salako. Džiugu, kad jų išties ne mažai. Likom skolingi šia švente (dėl kiaulių gripo). Tačiau ji bus jau sausio 23 d.

Trečioji šventė kupina dvasingumo ir patriotizmo, tai „Gedulo ir Vilties diena“. Kasmet surenkanti vis daugiau dalyvių Partizanų kalvoje. Projektas gavo savivaldybės finansavimą, todėl galėjom atsivežti tremtinius ir politinius kalinius iš tolimesnių gyvenviečių, kaimų, ir pasirūpinti transportu, kadangi kalva už miestelio. Mokinių dėka kalva pasipuošė gedulo ir vilties paukščiais.

Plasnokite, mes niekada nepamiršim tų, kurie ilsisi šioje kalvoje.

Nutarėme kartu su visais rugsėjo 22 d. naktį laužu ant Puodiakalnio pažymėti Baltų vienybės dieną. Čia ir pasidalinom tuo, ką mes žinom apie Baltų vienybę.

Šiems metams kirba mintis pagerbti mamas Motinos dienos proga, gal įamžinti ir šeimos dieną.

Visuose miestelio darbų baruose sukasi bendruomenės aktyvas. Čia pats jauniausias Vytautas Eidėjus ir vyriausia Vida Žilinskienė. Projektų rašymo konsultantas Leonas Sadauskas, švenčių organizatoriai Audronė Macijauskienė, Tautvydas ir Osvaldas Macijauskai. VVG atstovė Daiva Snarskienė, aktyvi finansinių klausimų konsultantė Jolanta Saladžienė, gerų pamastymų pilna Danutė Koroliova, geros sumaišties į darbą įnešanti Janina Pumputienė, ramybės gerumo ir gilių apmąstymų kupinas klebonas Kęstutis Palepšys, teisinių nuostatų aktų pilnas Julius Gaidamavičius, visų Salako reikmių žinovas seniūnas Renius Kisielius.

Mes savo seniūną pristatėm „Taurios širdies“ nominacijai LNK televizijoje. Jis tikrai nuostabus žmogus. Prašytume atiduoti savo balsus už jį.

2009 m. mes atnaujinom savo internetinį puslapį ir svetainę (www.salakas.lt). Čia ir rasite viską, kuo mes gyvenam, kuo džiaugiamės, dėl ko liūdime.

Šių metų mūsų pagrindinis uždavinys, vietoj senosios kolūkio kontoros įsirengti bendruomenės namus. Bendruomenės aktyvui užduotis – sėkmingai parašyti projektus.

Esu dėkinga visiems Salako rėmėjams, kurie skyrė savo 2 %, tiems , kurie suruošė kalėdines dovanėles vienišiems, tiems kurie pasirūpino kalėdinėmis dovanomis mokyklos vaikams.

Ačiū visiems salakiečiams už įnašą į Salako bendruomenės gerbūvį. Tebus šie metai smagesni, sveikesni, turtingesni, suglauskime tvirčiau pečius ir į priekį!

Su pagarba,
bendruomenės pirmininkė
Irena Labutienė

informacija: www.zarasai.net