Zarasų bendruomenės

Taip paaiškino savo kelią į muzikos pasaulį Dusetų Meno mokyklos mokytojas metodistas, dabar jau Zarasų rajono 2010 – jų metų Kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Švedas. Ši premija jam buvo iškilmingai įtekta VASARIO 16 – ąją,  per Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą Zarasų kultūros centre. Zarasų rajono mero patarėja Olga Raugienė per Vasario 16 – osios iškilmingą minėjimą Dusetose, pasveikino Juozą Švedą su garbingu apdovanujimu, paminėjo jo nuopelnus Zarasų kraštui ir visai Lietuvai, palinkėjo sėkmės ir geros sveikatos.

Juozas Švedas gimė Molėtų rajone, Strakėnų kaime 1944 metais. Tėveliai buvo pasturintys valstiečiai. Tačiau Juozas tėvelio neteko anksti – būdamas 8 – je klasėje. Mokėsi Molėtų 1 – oje vidurinėje mokykloje, ir ją baigęs įstojo į Kauno politechnikos institutą. Būdamas paauglys ir moksleivis ne itin domėjosi muzika, nors kaip ir daugelis mokinių dainavo mokyklos chore. Tačiau muzikuojančių Juozo šeimoje buvo: tėvelis Jeronimas,  buvo neblogas kaimo muzikantas, o tėvelio brolis Romualdas , gyvenantis JAV,  Klyvlende, rašė net nesudėtingus muzikos kūrinėlius.

Likimas taip susiklostė, kad Juozas inžinerinių mokslų nedaug ir ragavo. Jau iš pirmojo kurso turėjo sugrįžti į gimtinę, kur vienai pasilikusiai mamai reikėjo jo pagalbos. Grįžęs iš Kauno įsidarbino kaimo kultūros namuose, iš kur greit buvo pasiųstas į chorvedžių kursus Nemenčinėje, o po to tęsė studijas Vilniaus Kultūros mokykloje, chorinio dirigavimo specialybėje. Čia ir ėmė ryškėti Juozo muzikiniai gabumai. Po sėkmingai baigtų  studijų  jam buvo pasiūlyta tęsti mokslą Valstybinėje Vilniaus konservatorijoje, Klaipėdos fakultete. Tačiau jau turėdamas chorvedžio diplomą,  Juozas nutarė padirbėti ir susikurti šiokią tokią materialinę gerovę. Sužinojęs, kad Dusetų kultūros namuose yra susikūręs neblogas choras, Juozas atvyko dirbti į Dusetas. Nuo 1969 metų Juozas pradėjo dirbti Dusetų kultūros namų meno vadovu, kultūros namų mišriojo choro dirigentu. Tada Dusetų  Kultūros namams vadovavo Algis Ašvydis. Tuos pirmuosius darbo metus Dusetose Juozas prisimena su nostalgija, nes čia vyko įvairiapusė kultūrinė veikla. 1973 metais Juozas įstojo į Vilniaus konservatorijos, Klaipėdos fakultetą, chorinio dirigavimo specialybę, neakivaizdiniame skyriuje. Mokslus sėkmingai baigė 1978 metais.  Pradėjęs vadovauti mišriam chorui, kuriame dainavo  50 – 55 dainininkai,  Juozas greit subūrė  vyrų ir moterų vokalinius  ansamblius. Choras dalyvavo 1970, 1975, 1980 ir 1985 metų respublikinėse dainų šventėse, 1990 metais Lietuvos tautinėje  ir 1994 metais  pirmojoje pasaulio lietuvių dainų šventėse. Vokaliniai  ansambliai  dalyvaudavo „Auksinių balsų“ konkursuose ir užimdavo prizines vietas. Koncertuodavo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų sąjungoje. Vokalinis vyrų ansamblis respublikiniame konkurse Palangoje iškovojo II – ją vietą.

Dirbdamas ir gyvendamas Dusetose Juozas susituokė su biržieteVirginija ir susilaukė dviejų vaikučių – Aurimo ir Dalios. Dalia šiuo metu dirba Dusetų meno mokykloje fortepiono skyriaus vedėja, muzikos paslapčių moko jaunuosius pianistus. Sūnus Aurimas dirba Valstybiniame Vilniaus universitete, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje, yra mokslų daktaras, docentas. Žmona Virginija dirba mokytoja Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro, Dusetų skyriuje.

Nuo 1972 metų Juozas pradėjo dirbti Dusetų vaikų muzikos mokykloje akordeono mokytoju. Beje, tuo metu muzikos mokykla glaudėsi Dusetų kultūros namuose. Greit sukaks 40 metų, kai Juozas Švedas dirba akordeono mokytoju, bei akordeono skyriaus vedėju. Kaip sako Juozas, norint pasiekti gerų rezultatų tenka aukoti savo laisvalaikį ir taip reikalingas poilsio valandėles darbui su vaikais. Jis myli šį darbą, ir negali įsivaizduoti kitokios profesijos. Ilgai dirbdamas ir bendraudamas su vaikais jis  išmoko suprasti vaikų psichologiją, jų charakterius, išmoko nebūti griežtas gilindamas  jaunųjų muzikantų profesinius įgūdžius, žino kiekvieno  savo auklėtinio galimybes. Pedagogas yra labai reiklus sau ir savo tobulėjimui skiria daug dėmesio: nuolat analizuoja individualaus darbo su moksleiviais rezultatus, tobulina darbo metodus, kaupia asmeninę akordeono muzikos gaidų biblioteką. Ši biblioteka tapo prieinama visiems Juozo mokiniams -  akodeonininkams. Mokytojas jiems leidžia pasirinkti mėgiamus kompozitorius, patinkančius kūrinius, nes tik tada muzikuojantys mokiniai sugeba atsiskleisti, noriai dirba su instrumentu.

Juozo Švedo akordeonininkai garsina Dusetas ir savo mokyklą rajone, apskrityje, šalyje ir užsienyje. Sunku būtų išvardinti visus konkursus, kuriuose teko dalyvauti Juozo Švedo mokiniams –   jie beveik visuose konkursuose  tapo prizininkais ir laureatais. Paminėsiu tik keletą svarbiausių, nes daugelyje rajoninių, Utenos apskrities ir respublikos spaudos leidinių, internetiniame puslapyje yra paminėti akordeonininkų pasiekimai, jų iškovoti apdovanojimai. Talentingiausia Juozo Švedo mokinė Viktorija Šiukščiūtė 2007 metais tapo tarptautinio akordeonininkų konkurso Italijoje I vietos ir Grand Prix laimėtoja. Ji pelnė daudybę pergalių įvairiuose konkursuose ( „Naujene – 2006“  ir „Naujene 2007“ – pirmąją vietą, „Jaunųjų talentų“ laureatė, Lietuvos VII akordeonininkų konkurso II turo  nugalėtoja ir kt. ). Viktorijos brolis Mindaugas, tarptautiniame akordeoninikų konkurse Italijoje užėmė II – ją vietą, o konkursuose „Naujene 2005“ ir „Naujene 2007“ I – ją vietą. Brolių Liudviko ir Valentino Dicevičių duetas tarptautinio akordeonininkų konkurso Val Tidone –  I vietos laimėtojas. Valentinas taip pat yra pelnęs nemažai prizinių vietų tarptautiniuose konkursuose „Naujene –  2003“ ir „Naujene –  2005“, yra 2007 metų VII Lietuvos respublikinio akordeonininkų konkurso diplomantas, Val Tidone III vietos laimėtojas solistų kategorijoje. Jauniausia mokytojo mokinė, būdama 8 metų Greta Kibirkštytė, Italijoje – Val Tidonės mieste laimėjo II – ją vietą. 2008 metais Greta Kibirkštytė ,,Naujene – 2008“ laimėjo II – ją vietą, o 2009 metais Greta tapo ,,VIII – jo Lietuvos akordeonistų“ konkurso laureate. Šio puikaus pedagogo paruošti akordeonininkai sėkmingai pasirodė konkursuose Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje.

Dusetų meno mokyklos akordeonininkė Viktorija Šiukščiūtė ir jos mokytojas Juozas Švedas  pirmieji Utenos apskrityje buvo pakviesti į Prezidentūrą, kur Prezidentas Valdas Adamkus jiems įteikė pagarbos raštus už laimėjimus tarptautiniuose konkursuose. Vyriausybės rūmuose įteiktos padėkos Viktorijai ir Mindaugui Šiukščiams, Valentui ir Liudvikui Dicevičiams ir jų mokytojui Juozui Švedui. 2007 metais Zarasų rajono savivaldybė jam suteikė geriausio metų mokytojo vardą. 2009 metais už ilgametį kūrybinį pedagoginį ir metodinį darbą Juozas Švedas apdovanotas Lietuvos Respuplikos švietimo ir mokslo ministro padėkos raštu.

Už visų pergalių, laimėjimų, apdovanojimų, už visų švenčių, visada stovi kasdienybė ir didelis, pasiaukojamas darbas. Pakalbėjome su mokytoju ir apie tai. Labai svarbiais momentais vertinant savo mokinių pasiekimus, tikrinant profesionalumą, mokytojas įvardijo koncertus. Nei vienam rengėjui, kvietusiam koncertuoti, Juozas Švedas nėra atsakęs neigiamai. Nors nuvykti į koncertus nėra taip paprasta – sunkūs akordeonai, gaidų stovai, kuriuos visi vežasi su savimi, vaikams kartais sukelia problemų. Sunku gauti transportą, ypač vykstant į kitus miestus ar kaimynines respublikas. Trūksta ir pinigėlių, ne tik kelionėms, bet ir kitoms išlaidoms. Tenka mokytojui ir savo pinigais daugelį kelionių paremti, paskatinti savo muzikantus.

Sunkiai atsidūsta mokytojas, paklausus apie muzikos instrumentus. Akordeonai jau baigia savo gyvenimus. Daugelį instrumentų mokykla yra įsigijusi prieš 20 – 30 metų. Todėl tapo  sudėtinga ir jų priežiūra, ypač derinimas, nes  muzikuojančiam svarbiausias dalykas –  instrumentas turi skambėti  teisingai. Derintojas kartais atvyksta iš Rokiškio, kartais pats mokytojas akordeonus veža į Rokiškį. Džiaugiasi, kad beveik visi jo mokiniai turi ir savo asmeninius akordeonus. Tai nėra pigūs instrumentai. Juozas svajoja ir apie nerealius dalykus – apie rinktinių bosų, (baritoninį) akordeoną. Tačiau jo kaina yra pakankamai didelė. Nemažai jo moksleivių jau galėtų mokytis groti ir koncertuoti ir su tokiais muzikos instrumentais. Dar svajoja ir apie turtingus rėmėjus, kurių parama padėtų įsigyti naujus muzikos instrumentus, papildytų gaidų biblioteką, paremtų konkursų ir koncertų metu.

Laukia Juozas ir naujųjų Dusetų kultūros namų įkurtuvių. Kaip tikras estetas dabar jis pasigenda renginių režisūros, elementarių reikalavimų dalyviams – kad jie nevaikščiotų iš žiūrovų salės ir netrukdytų susirinkusiems. Jam norisi, kad kiekvienas pasirodymas  turėtų savo paslaptį, užkulisinių susikaupimų jaudulį ir žavesį.  Negali pamiršti mokytojas vieno nutikimo . Jis su savais akordeonininkais buvo pakviestas į Rokiškio liaudies teatro jubiliejinį renginį. Kada jo muzikantai turėjo išeiti į sceną, pasirodė, kad nėra kėdžių… Vaikai susėdo ant akordeonų futliarų ir puikiai atliko savo programą tuo sukeldami didžiulį teatralų susižavėjimą. Žiūrovai tai įvertino, kaip režisūrinį sprendimą…

Juozas svajoja, kad naujuose kultūros namuose dar suskambės galingas mišrus choras, kad bus puikios sąlygos priimti profesionaliems muzikantams ir artistams, kad jis su savo auklėtiniais ims pratintis būti „tikrais atlikėjais“.

Baigdama pokalbį paklausiau mokytoją metodininką, kaip jis suranda tiek daug gabių ir talentingų vaikų.

Jo atsakymas buvo labai paprastas ir netikėtas – dirbam, dirbam, dirbam, kiekvieną dieną aukodami dalį savo laisvalaikio, poilsio, pomėgių. Tik negalima pamiršti, kad kiekvienas vaikas dirba su savimi, tobulina save, o mokytojas Juozas dirba su 18 savo akordeonistų. Tenka tik palinkėti šiam iškiliam žmogui visų svajonių išsipildymo ir geros, geros sveikatos.

Marija VARENBERGIENĖ